Svečiuose – vokiškas kinas

Kasmetinis vokiškai kalbančių Europos šalių kiną pristatantis renginys „Vokiško kino dienos“ nuo kovo 11 dienos persikelia į Kauną, kur kiek ilgiau nei savaitę bus galima susipažinti su kino naujovėmis iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos bei pamatyti kelis kino klasikai priskirtinus filmus.

TRADICIJOS IR NAUJOVIŲ SINTEZĖ
Kino programos atidarymui Kauno kino centre ROMUVA pasirinktas išskirtinis seansas intriguoja netradiciniu formatu. Vokietijai priskiriami nebyliojo kino aukso amžiaus šedevrai XX amžiaus pradžioje sudarė didžiausią konkurenciją ir atsvarą pasaulį užkariaujančiai Holivudo produkcijai. Labiausiai išgarsėjo vokiečių ekspresionizmas, paskatinęs fantastinius, haliucinacinius, nerealius žmogaus vidinio pasaulio vaizdus perkelti į kino ekraną. Tarp garsiausių ekspresionistinių filmų – režisieriaus Fridricho Vilhelmo Murnau (Friedrich Wilhelm Murnau) darbai. Remiantis klasikinio Goethe‘s kūrinio motyvais sukurtame F. W. Murnau filme „Faustas – vokiečių liaudies padavimas“ (FAUST – Eine deutsche Volkssage, 1926) pasakojama apie Mefistofelio gundomą mokslininką Faustą. Norėdamas prisivilioti Faustą Mefistofelis pažada jam amžiną jaunystę ir visus šio pasaulio lobius. Faustas sudaro sandėrį pažadėdamas velniui savo sielą ir Mefistas turi vykdyti visus jo norus.

Šis seansas bus gyvai įgarsintas į Kauną atvyksiančio svečio – elektroninės muzikos kompozitoriaus ir video menininko Thomo Könerio. Anksčiau kūrėjas dirbo kino studijoje garso režisieriumi, tad jo kompozicijose persipina garso dizaino, šiuolaikinės kamerinės muzikos ir alternatyviosios pop muzikos elementai. Thomas Köneris jau 18 metų rašo muziką nebyliems filmams – ją dažniausiai atlieka pats arba su nedideliu ansambliu. Muzika Murnau filmui „Faustas“ buvo parašyta 2013 m. Luvro muziejaus užsakymu.

„Vaizdų ir garsų tinkamumo trukmė nevienoda, – sako Köneris. Muzika daug greičiau ima mums atrodyti nemoderni. Trečiojo dešimtmečio šlageris palyginus su šiandieniniu skamba beveik kaip senoji muzika. O F. W. Murnau vaizdai, prikaustantis jų kameros žvilgsnis ir ekspresyvus montažas tebėra aktualūs ir šiandien“.

PROGRAMOS VIEŠNIA – DOKUMENTINIO FILMO REŽISIERĖ, Į LIETUVĄ SUGRĮŽTANTI ANTRĄ KARTĄ
Į „Vokiško kino dienas“ Kaune atvyksta filmo „Vakarykštis sniegas“ (Schnee von gestern, 2013) režisierė Yael Reuveny. Močiutės brolio pėdsakų paieška, atvedusi filmo autorę atgal į Vilnių, išaugo į pirmąjį Reuveny pilno metražo filmą. Gimusios Vilniuje ir Izraelyje naują gyvenimo puslapį atvertusios močiutės brolis per Antrąjį pasaulinį karą nežuvo, o pasivadinęs kitokiu vardu Vokietijoje pradėjo naują gyvenimą – ten pat, kur jis ir sesuo buvo uždaryti konclageryje. Filme galima pamatyti ir keletą scenų, filmuotų Vilniuje.

Kovo 15 dieną, 17:30 val. ROMUVOJE bus parodyta iš Vilniaus kilusios žydų šeimos istorija, o po seanso režisierė mielai dalinsis žiniomis apie lietuviškų šaknų turinčią šeimos istoriją bei žydų kultūrą. „Vakarykštis sniegas“ apdovanotas ne viename tarptautiniame kino festivalyje – už geriausią dokumentinį filmą 2013 m. Haifos festivalyje, skatinamuoju Defa prizu Leipcigo DOK-Fest bei DIALOG prizu už kultūrų susikalbėjimą 2013 m. Kotbuso kino festivalyje.

ADNREASO DRESENO RETROSPEKTYVA
Retrospektyvinė programos dalis šiemet dedikuota Lietuvoje jau pažįstamam ir pamėgtam režisieriui Andreasui Dresenui. Bus pristatytas naujausias jo kūrinys „Kai mes svajojom“ (Als wir träumten, 2015), pernai atrinktas Berlyno kino festivalio (Berlinale) konkursinei programai. Filmas, kaip ir ankstyvieji darbai, nukelia į netolimą praeitį, į rytų Vokietijai (VDR) priklausiusį Leipcigą ir pasakoja apie santvarkų virsmą desperatiškai išgyvenantį miesto jaunimą, politinių pertvarkų savaip sužlugdytą kartą.

Bus parodytos ir trys ne mažiau apdovanojimų pelniusios šiek tiek linksmesnės A. Dreseno režisuotos istorijos – „Keičiant odą“ (Raus aus der Haut, 1997), „Vasara Berlyne“ (Sommer vorm Balkon, 2005), „Viskis ir degtinė“ (Whisky mit Wodka, 2009). O retrospektyvą užbaigs debiutinis A. Dreseno filmas „Tylus kraštas“ (Stilles Land, 1992). Politinių įvykių fone kuriamas veiksmas atskleidžia skirtumus tarp suvienytos Vokietijos kapitalistinių vakarų ir ramios vis dar socialistine santvarka persmelktos šalies provincijos.

NAUJAUSI FILMAI ĮVAIRAUS SKONIO IR AMŽIAUS ŽIŪROVUI
Be išskirtinių programos akcentų renginys tradiciškai supažindins su trijų šalių pastarųjų metų kino premjeromis. Viena iš jų skirta visai šeimai ir įgarsinta lietuviškai laukia žiūrovų nuo 7 metų. Filmas „Rikas, Oskaras ir gilumų šešėliai“ (Rico, Oskar und die Tieferschatten, 2014), paremtas to paties pavadinimo Andreaso Steinhöfelio knyga vaikams, pasakoja apie du draugus. Oskaras pripažįsta, kad turi išskirtinių gabumų, nes gali cituoti enciklopedines žinias ar statistinę informaciją kiekvienu gyvenimišku aspektu, o Rikas save vadina „giluminių gabumų“ vaiku. Jis neskiria kairės nuo dešinės, bet mėgsta rinkti ir aprašyti įvairiausius radinius. Filmas visai šeimai tikrai turėtų nudžiuginti savo siužetu ir spalvingais veikėjais ne tik mažuosius žiūrovus. Iš Bremeno kilusi režisierė Neele Leana Vollmar jau spėjo ne tik sužavėti publiką smagiomis vaikų literatūros ekranizacijomis, bet ir pelnyti Vokietijos kino apdovanojimą už vaikiško filmo režisūrą.

Naują žanrą atstovaujančioje pozicijoje pristatoma jaunųjų kūrėjų, pasivadinusių AKIZ, debiutas „Slogutis“ (Der Nachtmahr, 2015). Psichologinis trileris atveria dekadentiškam Berlyno jaunimui priklausančios paauglės Tinos susidūrimą su keistu į embrioną panašiu padaru, kuris iš sapnų persikelia į merginos aplinką – tėvų namus, draugų rengiamus vakarėlius. Psichoterapeutas pataria suartėti su persekiojančiu slogučiu, bet Tinai svarbu suvokti, kaip į naują būtybę reaguos aplinkiniai.

Net trys filmai – du dokumentiniai ir vienas vaidybinis – pristato realias, pasaulyje išgarsėjusias ir su Vokietija susijusias asmenybes. Olandų režisieriaus Johno Alberto Janseno dokumentinis pasakojimas „Baimės abėcėlė“ (Alphabet der Angst, 2015) pristato Nobelio literatūrine premija apdovanotą Hertą Müller, kovojančią su baimės persmelktais prisiminimais apie Ceaușescu režimo represijas ir Securitate saugumo priekabes gimtojoje Rumunijoje. Ši dokumentinė biografija bus rodoma kovo 15-ąją, 17:00 valandą Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Filmo „Nowitzkis. Tobulas metimas“ (Nowitzki. Der perfekte Wurf, 2014) protagonisto Lietuvoje pristatinėti nereikia. Sebastianas Dehnhardtas labai subtiliai atskleidė vokiečių krepšininko profesionalo Dirko Nowitzkio, Amerikoje tapusio vienu sėkmingiausių NBA žaidėjų, karjerą. Su krepšinio legenda supažindinanti juosta bus pristatyta kovo 18 dieną, 17:30 kino centre ROMUVA, o po seanso žiūrovų laukia įdomi diskusija su Lietuvos krepšinio treneriais ir ekspertais. Diskusiją moderuos Nowitzkio fenomeno gerbėjas Lietuvoje – komentatorius Paulius Ambrazevičius.

Larso Kraumes režisuotoje, istoriniais faktais paremtoje dramoje „Valstybė prieš Fricą Bauerį“ (Der Staat gegen Fritz Bauer, 2015) pirmu įspūdžiu sausa ir nepatraukli žydų kilmės prokuroro Frico Bauerio asmenybė filmo siužete sužavi subtiliai perteiktomis asmeninio gyvenimo peripetijomis, užsispyrusiu charakteriu ir ryžtingu tikslo siekimu. Prokuroras Fricas Baueris, gavęs duomenų, jog vienas iš pagrindinių Hitlerio režimo veikėjų SS oberšturmbanfiureris Adolfas Eichmanas, vadovavęs masinei Europos žydų deportacijai ir žudymui, slapstosi Buenos Airėse imasi bylos nagrinėjimo, neatsižvelgdamas į kolegų trukdymus.

Šveicariją šiemet atstovaujantis tikra istorija pagrįstas vaidybinis Stefano Haupto filmas „Ratas“ (Der Kreis, 2014) atskleidžia dviejų skirtingų vyrų kovą už savo meilę 6–7-ojo dešimtmečio politiškai įdomaus Šveicarijos laikotarpio fone. Drovus mokytojas Ernstas Ostertagas ir varjetė artistas vokietis Robis Rapas susipažįsta pogrindinėje gėjų organizacijoje „Ratas“. Filme pasirodo ir tikrieji šiandien savo santuoka besidžiaugiantys pagrindiniai gyvenimo dramos veikėjai.

Austrijos filmų sąraše – komedija „Efektingas performansas“ (High Performance – Mandarinen lügen nicht, 2014) apie du visiškai skirtingus pomėgius ir veiklas turinčius brolius. Vienos menininkų ir keistuolių aplinkoje besisukiojantis Danielis brolio įkalbamas tampa retorikos korepetitoriumi naujai biuro darbuotojai. Kaip pakrypsta pamokos ir kokios tikrosios verslo pasaulyje dominuojančio brolio Rudžio užmačios paaiškėja ne iškart.

Stephanas Richteris, remdamasis tikrais faktais apie paauglių kriminalinius nusikaltimus, sukūrė filmo „Vienas iš mūsų“ (Einer von uns, 2015) scenarijų ir pats jį režisavo. Kriminalinė drama nagrinėja, kaip paaugliai jaučia ir suvokia gyvenimą, kaip tą pasaulėžiūrą formuoja vartojimas ir bejėgiškas maištavimas.