Patriotinių filmų festivalis “Mes turime kuo didžiuotis”

irželio 7-9 dienomis Kauno kino teatre „Romuva“ vyks patriotinių filmų festivalis “Mes turime kuo didžiuotis”. Filmus pristatys kino kritikas Gediminas Jankauskas. Festivalio metu  žiūrovai galės pamatyti tokius filmus kaip 1972 metais sukurtą režisieriaus Marijono Giedrio  filmą “Herkus Mantas”, 1966 metų kino juostą “Jausmai”, Kristijono Vildžiūno filmą „Kai apkabinsiu tave“ ir kitus. Tai puiki proga prisiminti, kuo mes galime didžiuotis.

FILMŲ REPERTUARAS:

Birželio 7 d. Penktadienis

19 val. „Lituanikos sparnai“ ir „Skrydis per Atlantą“. 1983 m. Režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą  „Lituanikos sparnai“, 20 min., o Raimondas Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą“, 95 min.

Birželio 8 d. Šeštadienis

14 val. „Kai apkabinsiu tave“ (Back to Your Arms). Drama, Lietuva, Lenkija, Vokietija. 2010 m. 90 min. Režisierius: Kristijonas Vildžiūnas. Vaidina: Andrius Bialobžeskis, Elžbieta Latėnaitė, Margarita Broich.

16 val. „Jausmai“. Drama, Lietuva. 1966 m., 85 min. Režisieriai: Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius. Vaidina: Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Regina Paliukaitytė ir kiti.

18 val. „Herkus Mantas“. Istorinis meninis filmas, Lietuva. 1972 m. 137 min. Režisierius: Marijonas Giedrys. Vaidina: Antanas Šurna, Eugenija Pleškytė, Algimantas Masiulis, Stasys Petronaitis, Pranas Piaulokas, Algimantas Voščikas ir kiti.

Birželio 9 d. Sekmadienis

14 val. „Sapnuoju, kad einu“ (Dreaming the path). Dokumentinis, Lietuva, 2012 m. 87 min. Režisierius: Jokūbas Vilius Tūras.

16 val. „Jausmai“. Drama, Lietuva. 1966 m. 85 min. Režisieriai: Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius. Vaidina: Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Regina Paliukaitytė ir kiti.

18 val. „Lituanikos sparnai“ ir „Skrydis per Atlantą“.  1983 m. Režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą  „Lituanikos sparnai“, 20 min., o Raimondas Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą“, 95 min.

APIE FILMUS:

„HERKUS MANTAS“

Filmo aprašymas:

Iš Magdeburgo į Prūsiją paleidžiamas jaunasis krikščionis Henrikas Montė, augęs ten įkaitu. Su savim jis atsiveža ir vokietę žmoną Kotryną, bet sūnelis Aleksandras lieka įkaitu. Davęs priesaiką kryžiuočių dievams, herojus susigrąžina prūsišką Herkaus Manto vardą ir pradeda sukilimą dėl priešų grobiamų žemių, prievarta diegiamos svetimos religijos. Tačiau ir patį Herkų Mantą drasko vidiniai prieštaravimai dėl savosios tapatybės. Norėdamas civilizuotai elgtis su belaisviais, jis nuteikia prieš save dalį tėvynainių genčių. Pasibaigus kovai, Mantas išsiunčia vėl pastojusią Kotryną į savo tėvoniją, bet vidiniai priešai pagrobia ją, atiduoda fanatiškam pagonių kriviui Alepsiui, kuris paaukoja moterį dievams. Filmo pabaigoje Herkus Mantas vienas su kardu rankoje stovi prieš atjojančius ordino raitelius, tuo metu tolimame vokiečių mieste trylikametis jo sūnus Aleksandras įšventinamas į teutonus.

Apdovanojimai: VI sąjunginio kino festivalio Alma-Atoje (1973) antroji premija. LTSR Valstybinė premija (1973) S.ŠalteniuiM.GiedriuiJ.TomaševičiuiA.ŠurnaiE.Pleškytei. 1974 metais Sovietų sąjungoje filmą pasižiūrėjo 16,2 milijono žiūrovų.