Dokumentinis filmas „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“

Nuo vasario 8 d. Kauno kino teatre “Romuva” pradedamas rodyti  filmas apie maestro Virgilijų Noreiką. Dokumentinio filmo centre – aštuntą dešimtį įpusėjęs pirmo ryškumo operos metras Virgilijus Noreika. Neseniai Virgilijui Noreikai už vokalinį meistriškumą įteikta Nacionalinė premija. Maestro gyvenimo biografija pažymėta ryškiais įvykiais ir asmenybėmis: vienas jo mokytojų – operos legenda Kipras Petrauskas, geležinės užkardos periodu V. Noreika sugebėjo pelnyti tarptautinį įvertinimą už Sovietų sąjungos ribų, likti ištikimu savo muzikos sampratai. Šiandien į Maestro rečitalius klausytojai randa kelią ne tik didžiosiose sostinės salėse, bet ir užmiesčio dvaruose, nesutilpdami ankštose koncertų erdvėse klausosi per durų angas ir sienas besiliejančio maestro Virgilijaus Noreikos balso. 

Maestro balsas – raktas į šlovę ir tarptautinį pripažinimą, nulėmusį įspūdžiais ir patirtimis pripildytą gyvenimą. Viso pasaulio garsiausios scenos ir įvairiatautės publikos, aukšti kritikų ir auditorijos įvertinimai, valstybinis pripažinimas ir tautinis autoritetas. Gimęs ir vaikystės atsiminimus siejantis su tarpukario atributais, paliestas karo ir pokario išgyvenimų, išgirstas ir pripažintas sovietmečiu, paneigtas nepriklausomybės ir grįžęs pasitikti senatvės dabartyje.

Toks Virgilijus Noreika – ne tik pasaulinio lygio operos leidiniuose minimas solistas, bet ir Lietuvos kultūros istorijos dramatiškų tranformacijų liudytojas, kurio karjeros ir gyvenimo siužeto gijos suveda politines, socialines, kultūrines, būties ir buities aplinkybes. Gražaus amžiaus sąlygotas kiek aprimęs gyvenimo ritmas provokuoja praeities ir dabarties konfrontaciją, kurios rezultatas – šiandieninis lyriškų įpročių paveiktas profesoriaus gyvenimo būdas.

Racionaliai suorganizuota kasdienybė griežtai paskirta koncertinei veiklai, dėstymui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, darbui su mažamečiais dainavimo moksleiviais Nacionalinėje M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Bendravimas nušviestas kolegų, pažįstančių Maestro nuo vaikystės, o būtis paremta tvirtu partnerystės ryšiu su žmona Loreta Bartusevičiūte. Laisvalaikis, jei tik tokio lieka, kaip rūkas nusėda sodyboje tarp miškų, kurioje esant geram orui ir gražiam saulėlydžiui prasitariama – ,,scenoje mirti nenoriu, mirti noriu meilėje”.

Filme atskleidžiama Maestro Virgilijaus Noreikos charizmatiška asmenybė, menininko nueitas kelias, koncertinė, pedagoginė veikla. Kalbinami jo scenos partneriai, dirigentai ir mokiniai. Šis filmas išliks ateities kartoms, nes tokių menininkų kaip V. Noreika užgimsta tik kartą per amžių.