Dokumentinis filmas „Nulinio laiko zona“ Kaune (nuo balandžio 26 d.)

Nuo balandžio 26 d. Kauno kino teatre „Romuva“ bus rodomas režisieriaus Audriaus Juzėno dokumentinis filmas „Nulinio laiko zona“. Filmas apie žmones, kurie buvo nuteisti mirti, bet palikti gyvi. Ką jie dabar pasirinktų: mirties bausmę ar nelaisvę iki gyvos galvos? Ar atgaila atperka aukščiausiąją bausmę ir suteikia atleidimą? Ar kiekviename iš mūsų slypi „mirties bausmės“ genas? Nusikaltėliai ir aukos – žaidimas, kurį mes pradedame žaisti vaikystėje? Filmas buvo kuriamas 10 metų, jam sukaupta 14 valandų autentiškos vaizdo ir garso medžiagos.Filmo aprašymas:

Apie tuos, kurie buvo nuteisti mirti, bet palikti gyvi…Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mirties bausmė įvykdyta 7 nuteistiesiems. 1996 m. Lietuvoje paskelbtas mirties bausmės vykdymo moratoriumas. 1998 m. Konstitucinis Teismas pripažino, kad mirties bausmė prieštarauja valstybės Konstitucijai. 1998 m. mirties bausmė panaikinta, pakeičiant įkalinimu iki gyvos galvos. Pagal Europos Žmogaus pagrindinių teisių Chartiją, niekas Europos Sąjungoje (ES) negali būti nuteistas mirties bausme. Šiuo metu Lietuvos kalėjimuose kali 113 nuteistųjų iki gyvos galvos.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų pasisako už mirties bausmės sugrąžinimą ir šis procentas beveik nesikeičia nuo pat mirties bausmės panaikinimo. Pasisakantys už mirties bausmę mano, kad mirties bausmė yra suderinama su demokratinės valstybės principais; tiki, kad mirties bausmė sumažintų bendrą nusikalstamumo lygį. Nei išsilavinimas, nei visuomeninė padėtis beveik neįtakoja požiūrio į mirties bausmę: netgi geresnį išsilavinimą turinti visuomenės dalis labiau linkusi palaikyti mirties bausmę. Apie 80 procentų Lietuvos gyventojų save laiko katalikais ir mano, kad krikščionybė yra suderinama su mirties bausme, apeliuojant tiek į Šv.Rašto (Biblijos) siužetus ir jų prieštaringumą, tiek į bendražmogiškus dalykus, besąlygiškai stojant į aukos ir jų artimųjų pusę. Tam tikromis aplinkybėmis artimieji ir patys galėtų įvykdyti mirties bausmę (kraujo kerštą) nusikaltėliui, jei jo auka taptų artimiausi šeimos nariai. Minimas ir ekonominis argumentas, jog iki gyvos galvos nuteistųjų išlaikymas yra beprasmis, o nusikaltėlio „maitinimas“ ir iš aukos artimųjų mokamais mokesčiais yra amoralus.